Negalvojant apie tai, kad šiandiena buvo puiki, nes aš esu sumauta materealistė, kalbėsiu apie žmones.

Yra žmogus, kuriam stengesiu padėti. Bandau paaiškinti, kad jo nepilnavertiškumo jausmui nėra pagrindo. Kad jis vienas iš gražiausių žmonių pasauly,  Bet bijau, kad galiu tuo pačiu sugriauti jo gyvenimą. Kas jei nesdrąsumas, kukluma, tylumas yra jo, ir tik jo savybės. Jaučiuosi lyg žaisčiau su plono stiklo kamuoliu kvadaratą. Ir Jei atsakysi ar mano tokios mintys turi pagrindą, paplosiu per petį.

Nesijaudinkit, gyvenime gausit tai ko norėjote, net ir tada kaai jau pamiršite savo norą.