Labas, aš juks nemiegu

Neklausk, neatsakysiu. Verčiau pamąstyk.




Labas, aš jau čia. O tu?

EGO

 Mielasis gyvenime,

Labai dėkoju, kad esi. Dėkoju, kad miegu 9 valandas, ne daugiau ir ne mažiau. Dėkoju, kad siunti man ženklus, bet kai manai kad kažko labai nori, net tiesa, pasakyta į akis, nepadėtų. Dėkoju, kad mano pasąmonė iškelia egzistencinius klausimus bevalgant blynus. Dėkoju ir už tai, kad neilgu žavesiu įkvepi neilgą valią. Dėkoju, kad turiu kojas, ir dar rankas. Dėkoju, kad sninga, tada kai labai noriu pavasario. Dėkoju, kad neįkvepi valios nusivalyti batų, Dėkoju, kad nesugebu nusiraminti jau ilgą laiką, ir nežinau ar kada iš vis pavyks.Dėkoju, kad iš lietuvių gavau 9, nors ir 8 iš teksto suvokimo neblogai, jeigu negalvojant, kad ta užduotis neturi tikslo, aš vis tiek niekada nesuprasiu, kodėl kažkoks čiuvas nušovė žmogų, dėl knygos, kuri man pasirodė nieko ypatingo. Dėkoju ir dėl to, kad tikiu jog vieną rytą (arba vakarą, nesvarbu, bet faktinės klaidos daryt nesinorėtų) išsimaudžiusi duše palikčiau visą savo sumautą paranoją, nerimą, truputį sąžinės ir  visuomeninio pasaulio suvokimo (visuomenė yra blogis, taip sakė knygoj. O ta knygą nemeluoja) ir prieš akis nematyčiau dvejonių ir eičiau pasivaikščioti. Dėkoju, kad kažkada teko auginti (ZZZ)Zenoną. Dėkoju, kad rytoj į mokyklą (na turbūt labiau dėkočiau suteiktą iššūkį). Dėkoju už krokodilus ir mažus arkliukus. Dėkoju, kad nekenčiu atsakomybės. Dėkoju už kažką ką, ką tik pamiršau.

Ir norėčiau paklausti, kodėl vis dėl to jaučiuosi taip šūdinai?

Noriu į Paryžių.

I'm the Lizard king and I can do anything


















Aš radau savo tikslą.

Pasinaudosiu proga, kad mamos nėr namuose.

Šį savaitgalį buvo visko. O man būtent to ir reikia. Noriu rašyt trumpais sakiniais. Gert į save viską, kaip kokia kempinė.
Pradedu.

Rytas eilinė šeštadienio tragediją, eilinį kartą į stotelę atėjau per anksti į stotelę, eilinį kartą neatvažiavo manoji transporto priemonė, eilinį kartą kažkaip buvo šaltą.
Nušalau rankas.

Grįžau.
Sėdėjau.
Ėjau.
Nešiau.
Šokau.
Bėgau.
Laukiau.
Pirkau.
Ėjau.
Sutikau.
Ėjau.
Kalbėjau.
Ėjau.
Šokau.
Jaučiau
Mylėjau.
Įsimylėjau.
Suvokiau.
Bijojau.
Maudžiausi.
Miegojau.
Ieškojau
Nerandu
Įsėdau.
Bijojau.
Vėlavau.
Nusivyliau.
Nekenčiau.
Ir dar rašiau.



Jei netikite, kad naktį viskas kitaip nei visada, kaip sakė Remarkas, turbūt kai Jus kankina nemiega, jus nemąstote apie kvailiausius pasaulio dalykus. Kaip darau aš, kai valgau blynus. Skanius blynus.

Kada nors prie savo gyvenimo tikslo pažymėsiu varnelę.

Saldžių sapnų.

P.s. Tai buvo genialu, tada kai viskas egzistavo tik mano pasąmonėj ir sąmonėj.

Visur žymėčiau stiliaus klaidas.

Man reikia susikaupti. Paimti save ir idėjas paversti realybe. Kodėl? Nes taip turi būti ir kas to nedaro yra kvailys. Palinkėkit man sekmės.







O aš beprotė, bet protinga.

And once again:
Prisiminimai kelia nostalgiją, o ji savo ruožtų ilgesį senajam gyvenimui.



Kalėdos atėjo ir išėjo. O RŪKAS kalėdų rytą liks visą mielą mano gyvenimą.

Mažuliukai elektronai.

Neprisimenu kur, bet skaičiau. Daug skaitau. Na žodžiu. Jeigu žmogus klausia ''kaip gyveni'', tai dar nereiškia, kad jam išties rūpi, Tai tik Mandagumas, Etikas, Inteligentiškumas ar kažkas panašaus. Visi turime savų problemų, o daugiau, tikrai pakenks, nes mes per daug mylime save. Žodžiu jie tik laukia, kada atsakyme ''ačiū gerai''. Aš net neketinu mąstyti ar aš taip darau ar ne, nes mano galva per daug pilna viska, kažko, net nežinau ko. Tu minčių kurias reikėtų išmesti laukan, dėti bet kur, tik nepalikti jų kankintis toliau.






Noriukažkolabailabailabainoriukažko,turbūtmiegotirsapnuot, kadgyvenugerai